"PaJuDėk" Miroslavas (LT) - Krokuva (PL) 2016 m.

Dviračiais  į Pasaulio jaunimo dienas Krokuvoje

Š.m. liepos 15 d. keturi globos namų vaikai, lydimi užimtumo specialisto R. Brazausko, kartu su devyniais Vilkaviškio vyskupijos piligrimais, vadovaujami Miroslavo miestelio Miroslavo švč. Trejybės bažnyčios klebono M. Dovdos dviračiais išvyko į Krokuvą (~800 kilometrų kelio), kur dalyvaus liepos mėn. 25-31 dienomis organizuojamuose Pasaulio jaunimo dienų renginiuose.

Palaimintasis arkivyskupe Jurgi Matulaiti, prašome Tavęs užtark pas Aukšiausiąjį visus dviratininkus - piligrimus, kad su Dievo pagalba laimingai pasiektų tikslą.

 

 

Būti MAMA...

Gegužės 5 dieną, Globėjų šventės, kurią organizavo Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, metu ilgametė mūsų darbuotoja Reda Stalnionytė gavo Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus padėką „už ilgametį ir nuoširdų darbą, auklėjant Marijampolės vaiko tėviškės namų globotinius bei ruošiant juos savarankiškam gyvenimui“.

Reda – viena iš pirmųjų darbuotojų, tapusi mama daugiau nei 12 globotinių.

Kaip teigia Reda: „padėkų už gerą darbą esu gavusi ne vieną, tačiau smagiausiais įvertinimas – kai tau paskambina jau užaugę globotiniai ir pakviečia į savas vestuves“.

Nelinkusi atvirauti Reda sutiko papasakoti savo istoriją Marijampolės vaiko tėviškės namuose. „Pirmoji pažintis su Marijampole ir su Vaiko tėviškės namais 1996 m. vasario mėn. paliko neišdildomą įspūdį, kuris galutinai įtikino, kad privalau pasirinkti būtent šį darbą. Jau tais pačiais metais birželio 25 diena išliks atmintyje visam gyvenimui. Aš pirmą kartą apkabinau tris nuostabias mergaites, kurios nedrąsiai prisiglaudė iš ištarė: mamyte, tu mūsų nepaliksi...

Rugpjūčio mėnesį į mūsų šeimą atvyko dar 5 vaikai. Kartu gyvenome, žaidėme, dirbome. Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai. Vaikai augo, rūpesčiai didėjo. 1998m. gegužės mėn. pas mus atvyko mažylis Ernestukas. Jo trys broliukai ir sesutė jau gyveno pas mus. Jis buvo toks mažytis ir bejėgis, kad nepamilti jo nebuvo galima. Nuo tos dienos Ernestas nesitraukė nuo manęs nė per žingsnį iki pilnametystės. Jis tapo neatskiriama mano gyvenimo dalimi. Ir džiaugsme, ir varge mes buvome kartu.

Laikas bėgo greitai. Vieni vaikai užaugo, pradėjo savarankišką gyvenimą. Juos pakeitė kiti. Keletą vaikų įsivaikino. Vilmantas ir Karolina šiuo metu gyvena Čikagoje. Tikiuosi, kad jie yra laimingi ir viskuo patenkinti.

Visi vaikai, kuriuos auginau, jau sukūrė šeimas, augina savo vaikus. Džiugu, kad visi vaikai surado savąjį pašaukimą,  eina gyvenimo keliu drąsiai ir tirtai. Vadinasi, ne veltui atidaviau jiems dalį savo gyvenimo.

Per tuos metus teko patirti daug sunkumų. Kartais atrodė, kad nebepajėgsiu, nebegalėsiu toliau dirbti. Tokiomis akimirkomis dažnai prisimindavau Manto Bakio (tuo metu jam buvo 5 metukai) maldelę:

Angelėli, Sargužėli,

Saugok mane visados,

Kad aš mažas kūdikėlis

Nepražūčiau niekados...

Ir įvykdavo stebuklas. Angelėlis Sargužėlis atsirasdavo šalia ir padėdavo ištverti bet kokius sunkumus.

Aš visada stengiausi gyventi ir dirbti kaip mokė mama, močiutė. Nelaukiau pagyrimų, padėkų. Aišku, visada malonu, kai pastebi ir įvertina darbą. Bet didžiausia padėka yra vaikų dėmesys. Nepamiršiu tos akimirkos, kai Sandra, grįžusi iš Anglijos, atvyko manęs aplankyti ir apkabinusi ištarė: ačiū, mamyte, už viską...

Prieš trejetą metų sulaukiau ypatingos dovanos. Dvi sesutės – Jūratė ir Sonata Leščinskaitės, gyvenančios Italijoje, nutarė padovanoti man atostogas Italijoje. O Jūratė pakvietė mane į savo vestuves. Buvau sutikta kaip karalienė. Tiek dėmesio nebuvau sulaukusi per visą savo gyvenimą. Manau, kad dėl tokių akimirkų verta gyventi ir aukotis.

Atvirai kalbant, darbas su vaikais – tai ne darbas, o greičiau gyvenimo būdas, nes vaikai pareikalauja žymiai daugiau pastangų, negu tik buvimas šalia nuo 8 iki 17 valandos. Tenka atsisakyti kai kurių savo įpročių, ir visa savo esybe įsilieti į vaikų gyvenimą.“

Taigi, jau dvidešimtus metus įstaigoje skaičiuojanti Reda Stalnionytė kolegėms linki: „kantrybės, tikėjimo, meilės ir vilties, kad viskas bus gerai. Didis žmogus – tas, kuris padeda vaikui“.


Redą kalbino socialinė pedagogė Edita Vosylienė

 

 

Minime Tarptautinę vaikų knygos dieną

Tarptautinę vaikų knygos dieną šiais metais minime Balandžio 5 dieną. 14 įvairaus amžiaus globos namų auklėtinių, lankančių Dailės terapijos užsiėmimus, lankėsi Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje. Kultūrinių renginių organizatorė Laimutė Kraukšlienė  mums ne tik pristatė lietuvių ir užsienio autorių meninę kūrybą, bet taip pat skaitė ištraukas iš vaikiškų knygelių, meno knygų. O vaikai pasidalino savos kūrybos eilėraščiais apie meilę knygai. Susitikime skambėjo ir specialiai šiai dienai iš anglų kalbos išverstas Violetos Palčinskaitės eilėraštis "Skaitymo džiaugsmas". Vaikams suorganizavome mini viktoriną, kurios metu jie laimėjo naujų knygelių, žurnaliukų skaitymui. Praleidome gražią popietę, kuri, manau, dar labiau sustiprino vaikų norą skaityti.

Socialinė pedagogė Edita Vosylienė

 

 

 

 

Džiugių šv. Velykų!

Lai kasdieniai rūpesčiai neužgožia to, ką savo širdyse turime šviesiausio!

VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų administracija

 

 

 

Švenčiame Vasario 16-ąją

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina kūrybingai ir prasmingai minėti Valstybės atkūrimo dieną ir prisijungti prie akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“. Vaiko tėviškės namų bendruomenė kviečia kartu pasidžiaugti šventės akimirkomis.

Artėjant iškilmingai dienai vaikai rašė laiškus Tėvynei. Štai 11 metų Darijus rašo: „Gerb. Tėvyne Lietuva, Aš labai džiaugiuosi, kad Tu esi laisva, linksma. Lietuvą aš myliu už tai, kad su Jos pagalba aš greitai augu ir gerai mokinuosi. Linkiu, kad Lietuvos vadovai būtų dosnūs vargšams. Ačiū visiems, kuriantiems mums ateitį“. O Skaistė, 15m., išsakė tokias mintis: „Man lietuve būti yra garbė. Didžiuojuosi mūsų gynėjais, kurie kovojo už mūsų visų laisvę, savo kalbą. Branginu viską, ką turiu, Lietuvos gamtą. Aš Lietuvai linkiu išlikti tokiai vieningai ir stipriai šaliai, o vadovams valdyti Lietuvą taip, kad nekiltų karai...“.

Mintis palydėjo Patriotinių dainų karaoke vakaras Vasario 16-osios išvakarėse. Šeimynos rengė teatralizuotus dainų pasirodymus. Daugiausiai simpatijų sulaukė 9 namelio šeimynos pasirodymas su vietoje išaustos tautinės juostos pagerbimu. Apdovanoti ir tautine simbolika išpuošti nameliai. Į dangų paleidome balioną su meilę Tėvynei liudijančiais žodžiais.

Valstybės atkūrimo dieną susirinkome Šv. Mišiose už Tėvynę, kurias aukojo kun. klebonas Marius Rudzinskas Marijampolės Šv. Jono Pauliaus II parapijos koplyčioje. Gerbiamas kunigas, buvęs kaimelio kapelionas, linkėjo susirinkusiems pagarbos vienas kitam, meilės Tėvynei, kasdienybėje įžvelgti pozityvius dalykus ir kiekvienam, nesidairanti ir nesitikint iš kitų, daryti gerus darbus.

Ir kokios šventės be vaišių – po Šv. Mišių autobusas stabtelėjo „Hesburger“ restorane!


Kaip teigia Tėviškės namų direktorius, „džiaukimės, kad galime švęsti tautines šventes, kad galime didžiuotis savo krašto vaikais, kad galime drąsiai dainuoti apie Laisvę... Sveikiname visus su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Dievo pagalbos, Jums, darbuojantis Tėvynės labui“

Socialinė pedagogė Edita Vosylienė

 

Minint 25-ąjį Lietuvos laisvės gimtadienį

 

Mūsų laikas...  

Laikas sustoti, pagalvoti,

Laikas prisiminti ir padėkoti,

Laikas semtis išminties ir stiprybės,

Laikas pagalvoti apie atsakomybes,

Laikas nurimti ir pasidžiaugti,

Laikas – jis visas mūsų!

 

 

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Tai viena skaudžiausių datų kelyje į Lietuvos Nepriklausomybę, tačiau šiandien galime džiaugtis, didžiuotis ir puoštis LAISVE.

 

Socialinė pedagogė Edita Vosylienė