IN MEMORIAM

P. IRENA ŽEMAITAITIENĖ (1937-2014)


Žemėje yra per mažai gerų žodžių, meilės, tiesos ir nuoširdumo.

Šiandien mes jaučiame, kad nesuspėjome visų mylimai  ir brangiai p. Irenai Žemaitaitienei padėkoti už Jos gerumą, sielos jautrumą, supratimą, ištvermę ir meilę gyvenimui.

Savo padėką UŽ JOS GERUS DARBUS mes išreiškėme uždegdami žvakę ir sukalbėdami maldą šv. Mišių metu, kurias 2014 m. gruodžio mėn. 13 d. aukojo įstaigos kapelionas kun. Romas Budrevičius.

Beribį skausmą dalinamės, nuoširdžiai užjausdami  ir palaikydami Jos  vyrą p. Gintautą Žemaitaitį ir visus artimuosius, kuriems Ji buvo brangi.


Viešoji įstaiga Marijampolės vaiko tėviškės namai bendruomenė

 

 


Rudenėliui
Kokios gražios, rudenėli,

Tavo aukso garbanėlės.

Apsiaustėlis tavo rainas.

Akyse tos spalvos mainos... (J. Anusauskienė)

 

Š. m. spalio 15 d. Viešojoje įstaigoje Marijampolės Vaiko tėviškės namai buvo suorganizuota graži rudenėlio šventė, kurios metu globotiniai bei darbuotojai minėjo sveikos mitybos dieną.

Renginio metu visų globos namų šeimynų vaikai kartu su auklėtojomis pristatė pačių gamintas rudeniškas puokštes, bei kitus, derliaus nuėmimo metu rastus, įdomius, įvairių formų vaisius ir daržoves.


Norėdami atkreipti dėmesį į sveiką gyvenseną, ką mes valgome ir kokie yra mūsų mitybos įpročiai, globotiniai kūrė linksmus eilėraščius, sprendė sunkų kryžiažodį, žaidė įvairius žaidimus. Renginio pabaigoje įstaigos socialinės pedagogės vertino globotinių meniškumą bei kūrybą, o pačių gražiausių darbų atstovus apdovanojo padėkos raštais.


Atėjo laukiama, išėjo mylima, arba Jaunystės troškimui - dirbti su vaikais - išsipildžius

Ateiti laukiamam, išeiti mylimam, kaip teigia liaudies išmintis, – ko gero, didžiausia laimė. Tokia patirtis teko Vaiko tėviškės namų, įsikūrusių Avikilų kaime (Liudvinavo sen., Marijampolės sav.), jau buvusiai darbuotojai Irenai JANČIAUSKIENEI. Asmeninės aplinkybės lėmė tai, jog ši moteris, Vaiko tėviškės namuose išdirbusi daugiau nei dešimt metų „mama“, išauginusi ne vieną šių namų „žvaigždę“ (gebėjusi laiku pastebėti vaiko įgimtus gabumus ir pakreipti juos tinkama linkme) atsisveikino su mėgstamu darbu, buvusiais bendradarbiais... Taip, ir „savo šeimynos“ vaikais (jų kasdienybėje vietoj Irenos jau yra kitas žmogus): braukdama ašarą, žadėdama juos lankyti, linkėjo jiems vienintelio – stiprybės. Vaiko tėviškės namai šiai moteriai buvo ne vien darbas: tai ir vaikystės bei jaunystės svajonės išsipildymas, arba, kaip sako pati Irena, didžioji savirealizacija (jokiais būdais prie jos nelipdomas epitetas „lengva“), į kurią ją atvedė pats likimas...

Jaunystės svajonė „pagavo“ brandžiame amžiuje

Irena Jančiauskienė yra kilusi iš Jungėnų kaimo (Kalvarijos sav.). Dar besimokydama tuometinėje Kalvarijos vidurinėje mokykloje, turėjo aiškią savo ateities viziją – tapti logopede, su vaikais. Vis dėlto jai, vos 17 metų baigusiai vidurinę mokyklą, tėvai patarė rinktis praktiškesnę specialybę, taigi Irena įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją Kaune, kurią baigusi tapo diplomuota ekonomiste. Bet jos, kaip buvusios mokinukės, svajonė dar buvo gyva. Ji sąmoningai siekė paskyrimo dirbti į Šiaulius, mat puoselėjo mintį ten studijuoti defektologiją, tačiau jos vyras (ištekėjo dar būdama studentė) tokių planų nepalaimino: išsitempė ją į kaimą. Jauna šeima įsikūrė Pieštuvėnų kaime, netoli Stakliškių (Prienų raj.), Irena dirbo vyriausiąja ekonomiste kolūkyje, susitaikiusi su mintimi, jog „neprotingos“ svajonės neišsipildo...

Bet laikas viską sudėliojo į savo vietas. Su Nepriklausomybės atkūrimu prasidėjusios permainos (ne vien į gerą!) paliko Ireną be darbo (kolūkių griūties pasekmė). Moteris prisimena: kartą (buvo 1999 m.) važiuodama į Jungėnus, tėviškę, autobusų stotyje nusipirko regioninį laikraštį ir skelbimų skyriuje perskaitė, jog Avikilų vaiko tėviškės namams reikalingos darbuotojos – „mamos“. Į skelbimą ji ne tik sureagavo, bet iškart ir nuvyko į vietą. Jai pasiūlė bandomąjį mėnesį, po kurio jau ir nuolatine darbuotoja būti. I. Jančiauskienė tapo 2 – ojo namelio „mama“ ir taip (su pusantrų metų pertrauka) – iki pat šio rugsėjo. Tame pačiame namelyje, su tais pačiais rūpesčiais, su ta pačia meile ir pareiga vaikams...

Su vaikais ryšys išliko

I. Jančiauskienė su vaikais susigyveno kone nuo pat darbo pradžios. Antruoju numeriu pažymėtas Vaiko tėviškės namų namelis buvo tarsi atskiras kaimas kaime, kur gyvenimas tekėjo pagal savus dėsnius. Čia savas sodas, savas beržynas, sava žaidimų aikštelė...

Ar buvo lengva? Jokiais būdais! Problema problemą ginė, tačiau tvarkėsi su jomis natūraliai, kaip tvarkomasi su kasdien kambarių paviršius nusėdusiomis dulkėmis. Namelio nr. 2 šeimyna su savo „mama“, kurią vaikai vadino „baba“, nusiklausę nuo Irenos anūko, drauge ne tik kasdienybę leisdavo, bet ir atostogas. Netgi susiformavo tradicija po poilsio pajūryje su vaikais važiuoti į Irenos namus Pieštuvėnuose, kur dar keletą dienų visi vasarodavo prieš sugrįždami į Avikilus.

Į gyvenimą, kaip skaičiavo, Irena išleidusi 15 vaikų (moteris skaičiuoja nuo mažumės augintus vaikus, o tokių, kuriems „mama“ buvusi neilgą laiką, buvo gerokai daugiau). Smagu, kad su jau savarankišką gyvenimą susikūrusiais vaikais yra išlikęs ryšys: laiškai, susitikimai tą ryšį tik stiprina.

Namelis nr. 2 – talentų kalvė

Paskutiniojoje šeimynoje, kurioje dar dirbo Irena, – 9 vaikai. Visus ji kaip nuluptus pažįsta. Kitaip ir būti negali, mat nuo to laiko, kai į šeimyną ateina naujas gyventojas (labai dažnai – susigūžęs lyg į kampą įvarytas žvėrelis, dar vis purtomas nevaikiškiems pečiams tekusio praėjusio gyvenimo siaubo), daug tenka jėgų padėti, kol randi kelią į vaiko širdį, kol suvoki, kokie gabumai jame slypi, galiausiai – kol atsiranda tarpusavio pasitikėjimas (čia ne paslaptis, jog „mamas“ vaikai dažnai išbando ne tik neklusnumu, netgi labai piktais išpuoliais). Irena džiaugiasi, jog neteko nė vieno vaiko atstumti (ji to net nesupranta), nors ir kaip sunku buvę. Ji, kaip gera psichologė, su skausmu kalba apie atvejus, kai tuos pačius vaikus globėjai ar įtėviai pasiima, o paskui vėl čia atveža... „Nieko nėra baisiau, kaip būti atstumtam ir net ne kartą“, – sako buvusi „mama“, kuri laimingiausia būdavo tuomet, kai išties rūpestinga šeima įsivaikina vaiką iš šeimynos, kai žino, jog „jos“ vaikas ten bus laimingas.

Namelis nr.2 garsėja vaikais – talentais: čia svetainės sienos nukabinėtos medaliais, piešiniais, diplomais. Visa tai – auklėtinių pasiekimų įvertinimas. Gal į šį namelį talentai atrenkami? Irena juokiasi: kokia gi gali būti čia atranka! Tiesiog dėdama pastangas pažinti vaiką ir jį jau pažindama, „mama“, matydama jo gebėjimus ir polinkius, gebėdavo juos pakreipti tinkama linkme. Kiekvienas šeimynos vaikas turi asmeninę „bylą“, sukurtą „babos“ iniciatyva, kurioje – pirmiausiai vaiko pasiekimai. Beje, tie pasiekimai šiaip sau neatsiranda. Ilgas kelias nuo talento pastebėjimo iki atsiskleidimo. Ko tik Irenai neteko patirti, kalant vaikui į galvą, kad tik nuolatinis darbas leis talentui klestėti! Bet visas vargas atsipirko su kaupu: „baba“ didžiuojasi savo vaikais, sportininkais, dailininkais, net balerina!

Pasakė ne „sudie“, o „iki pasimatymo“

„Baba“ iš Vaiko tėviškės namų išėjo tvarkydamasi dokumentus dėl dviejų šeimynos vaikų globos, nors ir su kitais vaikais nežada visam laikui atsisveikinti: juos lankys, bendraus laiškais. Moteris, daugiau nei 10 metų atidavusi be biologinių tėvų globos likusiems vaikams, dabar nuolat gyvena jau minėtuose Pieštuvėnuose. Irenos sodybą tame kaime iki šiol prižiūrėjo kartu gyvenusi marti su anūku, tačiau, susiklosčius situacijai, marti išvyko dirbti į užsienį, palikdama ir nepilnametį sūnų, ir sodyba. Štai tokia priežastis lėmė I. Jančiauskienės pasitraukimą į mėgstamo darbo: reikia prižiūrėti sodybą, pasirūpinti anūku. Bet moteris Avikilams ir „savo“ vaikams pasakė ne „sudie“, o „iki pasimatymo“: mat Vaiko tėviškės namai ir jų gyventojai – jos gyvenimo svajonės – dirbti su vaikais – išsipildymas...

Laima GRIGAITYTĖ


Vaikų teisių apsaugos skyrių papuošė A. Dilbaitės piešinių paroda


Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje (Vytauto g. 17, 3-iame aukšte) vyksta VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų globotinės Aušrinės Dilbaitės piešinių paroda. Straipsnį plačiau skaitykite - (http://marijampole.lt/go.php/lit/Vaiku-teisiu-apsaugos-skyriu-papuose-A-Dilbaites-piesiniu-paroda/3671) Vaikų teisių apsaugos skyriaus informacija.


Piligriminis žygis pėsčiomis į šv. Liudviko atlaidus

2014 m. rugpjūčio 31d. Vaiko tėviškės namai išsirengė į jau tradicija tapusį piligriminį žygį pėsčiomis maršrutu Avikilai – Liudvinavas. Ketvirtus metus iš eilės žygio iniciatorius direktorius Vytautas Šulinskas sutelkia globos namų bendruomenę keliauti pėsčiomis į šv. Liudviko atlaidus, vykstančius Liudvinavo miestelyje. 7 kilometrų žygyje vaikai ir suaugusieji šlovino Dievą giesmėmis, dvasiniais pašnekesiais, malda. Gerai jaustis, atverti širdis, pažįstant save iš naujo, mums padėjo šv. Šeimos vienuolijos sesers Daivos užgautų gitaros stygų muzika.


Po poros valandų piligriminio žygio tikslas buvo pasiektas bei įpasmintas Šv. Liudviko atlaidų eucharistiniu šventimu. Pasibaigus Mišioms, dalyvavimą atlaiduose vainikavo bendruomenės Agapė šv. Liudviko bažnyčios šventoriuje.


Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo diena Marijampolėje

„Niekas nėra vienas šioje žemėje“ (šv. kun. J. Bosko)

Birželio 12 d. Marijampolėje vyko Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo diena, kuriai pavadinimą davė  šv. kun. J. Bosko mintis: „Niekas nėra vienas šioje žemėje“. Marijampolės vaiko tėviškės namų jaunimas kartu su  jaunuoliais iš Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių ir Aleksoto dekanatų puikiai leido laiką teminiuose užsiėmimuose gyvenimiškais klausimais, visi drauge giedojo giesmes, šventė Susitaikinimo sakramentą bei meldėsi šv. Mišiose Marijampolės Šv. Mykolo arkangelo bazilikoje. Vienuolyno kiemelyje po vakarienės jaunimas, pasistiprinęs kareiviška koše bei skania arbata, linksminosi, šoko ir dainavo klausydamasis folkroko grupės „Kitava“ koncerto.



Namai, kuriuose besąlyginė meilė vaikui žengia koja kojon su pareiga ir atsakomybe

Ar užtenka geros sėklos, norint užauginti stiprų, sveiką medį? Žinoma, ne. Reikia tinkamos dirvos ją iščiūčiuoti, reikia ir rūpestingų rankų, kurios jau sudygusį ir į saulę besiveržiantį daigelį saugotų nuo neatsargaus sutrypimo, ūžaujančių vėtrų. Reikia ir laiko. Kad šaknys žemėje kerotų, maitindamos į dangų kylančias šakas. O jeigu jau ūgtelėjusį medelį persodiname į kitą vietą? Vėl reikia ir priežiūros (dar didesnės!), ir laiko. Pirmiausiai – kad naujoje vietoje tas medelis prigytų, kad buvusią svetimą žemę pripažintų sava, kad joje galėtų skleistis, augti, keroti… straipsnį plačiau skaitykite - (Sūduvos regiono savaitinis žurnalas "Mūsų savaitė"-http://mususavaite.lt/namai-kuriuose-besalygine-meile-vaikui-zengia-koja-kojon-su-pareiga-ir-atsakomybe/ )

Pasaulinę nerūkymo dieną – sporto renginiai

Gegužės 29 dieną globos namų bendruomenė minėjo Pasaulinę nerūkymo dieną. Ši diena kiekvienais metais įstaigoje tradiciškai minimai sportiniais renginiais.


Vaikai varžėsi individualiose ir komandinėse varžybose: žaidė krepšinį, futbolą, kvadratą, dalyvavo orientacinio sporto varžybose. Savo kūrybinius gebėjimus vaikai galėjo išbandyti kuriant ketureilius bei piešiant kreidelėmis ant asfalto. „Stipriausių plaučių“ nugalėtojais, pučiant balionus, tapo Juozas Daukentis, Edvinas Taukinaitis bei Ginatrė Daukentytė.


 

Visi kartu mokėsi būti saugūs kelyje

Gegužės 29 dieną globos namų darbuotojai kartu su vaikais dalyvavo paskaitoje „Būk saugus“. Renginį organizavo globos namų socialinė pedagogė Odeta Šteinienė ir Marijampolės Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė Gražina Papečkienė. Papasakoti apie saugų elgesį kelyje į globos namus atvyko Marijampolės Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė Akvilė Klimavičienė ir Kelių policijos skyriaus SVOPG specialistė Raimonda Vizgirdienė.

 

Džiaugiamės dalyvaudami „AC Patria“ veikloje

Š.m. gegužės mėn. Marijampolės vaiko tėviškės namų globotiniai dalyvavo VšĮ „AC Patria“ organizuotuose susitikimuose, kurių tikslas – suteikti pagalbą asmeniui, palikusiam ar paliekančiam globos namus, paruošti jį savarankiškas gyvenimui, padėti susirasti mokymosi įstaigą, darbą, būstą. Taip pat buvome pakviesti prisijungti prie jų organizuotų susitikimų, kurių metu jaunuoliai turėjo galimybę susipažinti ir pabendrauti su kitais globos namuose gyvevančiais jaunuoliais.

Marijampolės VTN globotiniai buvo pakviesti dalyvauti „Galimybių stovykloje“, kuri vyko 2014m. gegužės 22-25d. Rumšiškių Liaudies ir buities muziejuje. Stovyklos metu vaikai buvo supažindinti su įvairiais amatais (duonos, meduolių kepimu, žalvario gaminiais ir gaminimu, medžio drožiniais ir jų gaminimu). Stovykloje buvo organizuojamos įvairios veiklos: namų ruošos užsiėmimai, pusryčių bei vakarienės gaminimas, sporto rungtys, naktiniai patyriminiai žygiai ir kt.

Mantas Mickus, Gintarė Gvazdinskaitė, Irma Daukentytė, Vaidas Šikšnius džiaugėsi, jog buvo sudarytos sąlygos išvykti ir dalyvauti „AC Patria“ organizuotoje stovykloje. Tikimės su šia organizacija bendrauti ir bendradarbiauti ateityje.


 

Socialinė darbuotoja Lina Pilypienė

Akcijoje „Žydintis tiltas“ dalyvaujame penktus metus

Gegužės 23 dieną (penktadienį), 15.00val. Marijampolėje esančiame poezijos parke vyko tradicija tapusi akcija „Žydintis tiltas. Padovanok miestui gėlę“. Vilkaviškio gatvėje esantis tiltas jau penktus metus iš eilės pasipuošė ryškiais pelargonijų žiedais. Akcijoje dalyvavo ir 16 pelargonijų miestui padovanojo Marijampolės vaiko tėviškės namų auklėtiniai kartu su savo auklėtojomis. Džiaugiamės, jog visi kartu, su būriu geranoriškai nusiteikusių žmonių, galime prisidėti prie savo miesto gražinimo.


 

Žygis „Bendrystės nuotykis“

Gegužės 16–18 dienomis keturi Vaiko tėviškės globos namų vaikai dalyvavo Šventosios Šeimos vienuolijos organizuotame paauglių žygyje „Bendrystės nuotykis“, vykusiame maršrutu Prienai – Žemaitkiemis – Šilavotas. Žygio metu jaunuoliai patyrė bendrystės jausmą, mokėsi pažinti save, įvertinti savo galimybes ir ribas, dalintis, priimti save ir kitus tokiais, kokie esame. Kiekvienam buvo sudaryta galimybė pabūti tyloje bei įsiklausyti į savo širdies troškimus ir Dievo balsą, ieškoti savo asmeninio pašaukimo, sužinoti, ką reiškia švęsti, atleisti bei priimti atleidimą.

 

Globotinių krikštas – gyvenimo su Jėzumi Kristumi pradžia

Gegužės 9 d. Liudvinavo šv. Liudviko bažnyčioje penkiolikai Vaiko tėviškės globos namų vaikų buvo suteiktas krikšto sakramentas. Šventosios šeimos vienuolijos sesuo Juozapa  ir jos jaunimas surado praktikuojančių katalikų šeimų, kurios sutiko pakrikštyti Vaiko tėviškės namų globotinius. Jų dėka kiekvienam vaikui atsivėrė gyvenimo su Jėzumi Kristumi perspektyva. Krikštatėviai savo krikščionišku pavyzdžiu, malda, dėmesiu pagelbės, kad per krikštą gautos dovanos išsiskleistų, duotų vaisių, ir kiekvienas vaikas iš tiesų taptų laimingu.


 

Griausmingas baikerių apsilankymas

Gegužės 4 d. (šeštadienį) Marijampolės vaiko tėviškės namus sudrebino griausmingas baikerių klubo „Siena“ apsilankymas. Globos namuose vyko tradiciniai Marijampolės baikerių rengiamo konkurso „Mano svajonių motociklas“ apdovanojimai, kuriuose dalyvavo Marijampolės vaiko tėviškės namų globotiniai, Kartų globos namų ir Laikinųjų globos namų „Šaltinėlis“ vaikai. Konkurso nugalėtojams įteikti medaliai bei diplomai su  klubo atributika.


Mažieji globos namų gyventojai buvo vaišinami saldumynais, dalyvavo įvairiuose baikerių suorganizuotose žaidimuose bei rungtyse. Maloniausia pramoga vaikams galimybė kartu su baikeriais pasivažinėti jų nuostabiais motociklais.


 

Vaikai mokomi gyventi sveikai

Nuo 2014 m. vasario mėnesio įstaigoje vykdoma Žalingų įpročių prevencinė programa 7 – 11 metų amžiaus globotiniams. Šios programos tikslas – alkoholio ir tabako vartojimo ankstyvame amžiuje išvengimas bei žalingų įpročių vartojimo ateityje sumažinimas.

Užsiėmimuose suteikiama informacija apie rūkymo ir alkoholio poveikį sveikatai, mokoma elgesio strategijų, kurios gali padėti atsispirti bendraamžių spaudimui vartoti psichoaktyvias medžiagas. Taip pat pateikiama informacija apie sveikatai palankius pasirinkimus.

 

Globos namuose lankėsi rėmėjai iš Vokietijos

2014 metų balandžio 28d. – gegužės 4d. globos namuose lankėsi rėmėjai iš Vokietijos, iš organizacijos "Kinderdörfer in Litauen". Susitikimo su administracija, darbuotojais metu buvo aptarta įstaigoje vykdyta veikla 2013 metais bei numatomi įgyvendinti projektai 2014 metais.


Svečiai bendravo su vaikais tiek Marijampolėje, tiek Kauno padalinyje, kartu dalyvavo renginyje Mamyčių dienai paminėti, Šventinėje agapėje.

 

Mūsų vaikai – radijo laidos „Vakaro Žvaigždelė“ kūrėjai

2014 metų balandžio 16 dieną dvylika globotinių lankėsi radijo laidos, skirtos vaikams ir visai šeimai, „Vakaro Žvaigždelė“ redakcijoje Vilniuje. Vaikai turėjo galimybę patys sukurti savo radijo laidą ir įgarsinti pasaką! Pasaką galima pasiklausyti internetu www.zvaigzdele.lt (Radijo laidų archyvas/Kodėl švenčiamos Velykos 20140419.mp3).

Išvykę iš radijo laidos redakcijos, vakai apsilankė Vilniaus „Vichy“ vandens parke, kur praleido visą popietę. Ši įsimintina diena vaikams buvo kupina teigiamų emocijų ir nepakartojamų įspūdžių.


Išvyka į UAB „Mantinga“

2014 metų balandžio 15-16 dienomis 28 mūsų įstaigos globotiniai lankėsi UAB „Mantinga“. Čia vaikai susipažino su įmonėje gaminamos produkcijos gamybos procesu, sužinojo apie reikalavimus, keliamus darbuotojams, koks išsilavinimas ir kokios savybės reikalingos norint čia įsidarbinti. Visi ekskursijoje dalyvavę globotiniai buvo pavaišinti saldžiąja UAB „Mantinga“ produkcija.

Išreiškiame save tapydami

Vaiko tėviškės namų globotiniai labai aktyviai ir noriai lanko socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus, kuriuose taikoma dailės terapija. Vaikai dirba su įvairiomis medžiagomis, ypač mėgsta rankose minkyti plastiliną, molį, piešti su guašu, akvarele. Kiekvienas užsiėmimas būna išskirtinis, vaikai  puikiai praleidžia laiką  bendraudami, bendradarbiaudami ir žaisdami įvairius žaidimus. Globotiniams ypač patinka piešimas lauke ant akmenėlių.


Grupės vadovė socialinė darbuotoja Lina Kubilienė

Puslapis 1 iš 5  > >>

Sau 31, 2019
Kategorija: General
Įrašė: administracija

2019 sausio 08d. Įstaigoje lankėsi Moterų verslininkių ir vadybininkių klubo (MVK)

narė Onutė Čirvinskienė ir klubo pirmininkė Birutė Kurtinaitienė.