TEISINIO ŠVIETIMO SVARBA ASMENYBĖS UGDYMUI

Teisinis švietimas -  asmens pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, sąmoningumo ir pilietiškumo ugdymo sąlyga. Teisės mokslas turi daug platesnę reikšmę nei visuomenė suvokia. Šis mokslas nėra tik teisės normų ir kodeksų visuma. Anot  V.Šlapkausko ( 2006,  p. 83 ) teisė yra dualistinės kilmės.

<...> Išskiriamos dvi socialinės tvarkos atmainos: savaimiškai susiklostanti ir tikslingai kuriama tvarka. Teisė yra socialinės tvarkos funkcionavimo būdas. Tai lemia visuomenės vertybinio jautrumo būklė ir visuomenės < ...> moralinės atsakomybės samprata. Teisė – sukurta pačios žmonijos, tačiau, kad ji būtų veiksmingas įrankis visuomenei ir jos socialiniams interesams kontroliuoti ji turi būti suprantama kiekvienam žmogui.

Teisinių žinių poreikis aktualus nuo ankstyvos jaunystės ar net paauglystės iki pat senatvės. Taip pat nepaisant žmogaus išsilavinimo, socialinio statuso ar materialios gerovės  teisinės žinios žmogui būtinos ne tik savo interesams ginti, bet ir pareigoms suvokti, pilietiškai ir sąmoningai gyventi visuomeninį gyvenimą. Teisinio švietimo sklaidai būtinos sąlygos,  ne tik Valstybės, švietimo ir mokslo ministerijos ir kitų susijusių institucijų iniciatyva, bet ir pačios visuomenės suinteresuotumas.

A. Šenavičiaus ( 2012, p.12 ) teigimu, tik suvokę, kas yra teisė, suprastume, kokie turi būti įstatymai, kad juos galėtume laikyti teisiniais, tinkamai pritaikyti ir išaiškinti juose formuojamas teisės normas. Teisinio švietimo reikšmė ir nauda pastaruoju metu itin aktuali tema, kurią nagrinėja ne tik susiję institucijos, žiniasklaida bet ir pati visuomenė.

Atliekami socialiniai tyrimai ypač aiškiai atskleidžia, kad teisinių žinių visuomenei itin trūksta. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos mokyklose teisinis švietimas nėra privalomas dalykas, o jauniems žmonėms, besiruošiantiems savarankiškam gyvenimui teisinės žinios yra tiesiog būtinos, 2015 04 16 dieną, Vaiko tėviškės namuose buvo skaitoma paskaita teisine tematika. Šios paskaitos tikslas: suteikti pagrindinių teisinių žinių, 14 – 18 metų vaikų globos namų auklėtiniams, kurios yra aktualios besiruošiant savarankiškam gyvenimui. Pakaitos metu jos dalyviai buvo supažindinami su darbo kodeksu, nagrinėjama nepilnamečių asmenų ( 14 – 18 m.) įsidarbinimo tvarka, darbo sutarčių rūšys ir t.t. Vaikai paskaitoje dalyvavo itin aktyviai, rodė susidomėjimą. Paskaitai pasibaigus vyko diskusija, kurios metu vaikų globos namų auklėtiniai išsakė savo mintis, teigdami, jog paskaita jiems buvo naudinga ir noriai dalyvautų kitose, tokio pobūdžio paskaitose. Įgiję žinių, bei kupini teigiamų emocijų paskaitos dalyviai atsisveikino ir skubėjo pasidalinti įspūdžiais bei įgytomis žiniomis su draugais bei auklėtojomis.

Esu dėkinga už suteiktą progą pasidalinti savo žiniomis bei patirtimi, už galimybę prisidėti prie asmenybės ugdymo. Dalinimosi žinių šviesa džiaugsmas, neprilygsta kitiems, mažiems ir nereikšmingiems kasdienybės džiaugsmams. Uždegta, nesvarbu maža ar didelė, žingeidumo  ugnelė jauno žmogaus širdyje yra kiekvieno pedagogo indėlis į sėkmingą žmogaus ir valstybės  ateitį.

 

Mykolo Romerio Universiteto

Teisės Edukologijos studijų programos

magistrantė Jurgita Rutkauskienė

2015 m.